- kogalvės
- kógalvės sf. pl. (1) Šv, Kv, Vvr, Skd, Žgč, Vkš, Trk, Šts; S.Dauk žr. kogalviai: Kógalvės – kojos ir galvos (galva) J. Išvirinta galva ir kitos kógalvės nebevodija šunims J. Už bulvių nukasimą gavau dvejas veršio kógalves Brs. Kogalves ir smulkiuosius kaulus suvalgė per Kalėdas Žem. Kogalves paliko košelynai Skdv.
Dictionary of the Lithuanian Language.